Europos Sąjungoje (ES) priimti teisės aktai išplėtė ratą tų, kuriems reikės teikti privalomas tvarumo ataskaitas. Natūralu, kad bendrovėms kyla daugybė klausimų – nuo ko reikėtų pradėti ir ką svarbu žinoti, norint pasiruošti tinkamai ir laiku?
Socialinės atsakomybės ar tvarumo ataskaitas dauguma įmonių iki šiol galėjo teikti savanoriškai, tačiau pradedant 2024 m. tvarumo ataskaitos laipsniškai taps privalomos dar didesnei daliai įmonių ir turės būti rengiamos pagal naujus ES patvirtintus standartus. Dėl šios priežasties verslai jau šiandien turėtų skirti daugiau dėmesio savo veiklos poveikio vertinimui ir tvarumo strategijai bei pasirengimui raportuoti.
Tvarumo ir komunikacijos ekspertas Donatas Kuras pasakoja, kad vienos įmonės, išgirdusios apie artėjančius pokyčius, domisi gresiančiomis baudomis nepateikus ataskaitų, o kitos – jau žengia tvarumo keliu savanoriškai.
Pirmieji žingsniai ruošiant ataskaitą
Tvarumo ataskaita yra organizacijos veiklos, kuria siekiama būti tvaresniems – mažinti neigiamus poveikius ir kurti teigiamus poveikius – ataskaita. Ekspertas teigia, kad labai svarbu įvertinti savo poveikius ir atskleisti tiek susijusius veiksmus, tiek ir atitinkamus tikslus bei rodiklius – tokie bendrieji šių ataskaitų rengimo principai.
„Suprasti, kokią informaciją reikėtų atskleisti, gali padėti įvairūs tvarumo standartai. Žinoma, įmonėms, kurios patenka į ES direktyvos apimtį (didelėms, daliai smulkaus ir vidutinio verslo įmonių), reikės vadovautis Europos tvarumo atskaitomybės standartais (ETAS, angl. ESRS). Juose numatyta ne tik atskleidžiamos informacijos struktūra, bet ir įtvirtinti principai, kuriais remiantis reikia įvertinti, kokia informacija laikoma reikšminga, ir turės būti pateikiama ataskaitoje. O jei direktyva jums dar nebus taikoma tiesiogiai – turite didesnę laisvę nuspręsti, kokią informaciją pateiksite savo ataskaitose. Visgi rekomenduočiau remtis anksčiau minėtais bendraisiais principais ir atsižvelgti į standartus“, – dalinasi D. Kuras.
Pasak tvarumo ir komunikacijos eksperto, nepaisant to, kad vizualiniai sprendimai gali padėti perteikti ir geriau suprasti informaciją, patariama skirti ypatingą dėmesį ataskaitos turiniui: „Būtina įvertinti, ar informacija konkreti, ar pateikiami rodikliai ir jų dinamika, ar paaiškinama, koks vieno ar kito veiksmo poveikis. Ar informacija subalansuojama – ar smulkūs dalykai nėra prilyginami reiškmingesniems, galintiems padaryti esminį poveikį. Ar nevengiama kalbėti apie iššūkius bei poveikio sritis, kuriose įmonė dar gal neturi daug pasiekimų, bet supranta poreikį atitinkamus poveikius valdyti ir mažinti.“
Nors ataskaita bus rengiama po metų, duomenys turi būti tvarkomi šiandien
Ekspertas išskiria, kad vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo įmonės susiduria rengdamos ataskaitas, yra ilgai užtrunkantis duomenų rinkimas. Tam tikri duomenys dažnai nerenkami, kartais ne iki galo aiški metodika, kaip apskaičiuojami tam tikri rodikliai, neretai duomenys yra „išsibarstę“ po visą organizaciją. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl ataskaitos rengimas užtrunka ilgiau nei planuota. Ataskaitos rengimas padeda identifikuoti tvarumo srities spragas – jas svarbu spręsti iki raportuoti organizacijai taps privaloma.
„Mano patarimas – jei jums reikės raportuoti privalomai pvz. 2026-aisiais, – pradėkite tam ruoštis jau dabar, parenkite ataskaitas 2024 ir 2025-aisiais. Tai bus puikus praktinis pratimas, leisiantis pasiruošti privalomam raportavimui bei atskleisiantis naudingos informacijos apie tvarumo valdymą įmonėje“, – teigia D. Kuras.
Tvarumo ekspertui antrina ir savo pirmąją tvarumo ataskaitą pristačiusios kepyklos „Biržų duona“ marketingo ir tvarumo vadovė Natalija Kurganovė: „Vienas sudėtingesnių etapų buvo duomenų surinkimas, nes rodiklių, kuriuos nusprendėme atskleisti, ypač daug. Dalį jų jau turėjome ir sekėme, kitus – teko suskaičiuoti, o likusius tik pradėjome sekti ir atskleisime kitose savo ataskaitose. Gavome vertingą pamoką, kaip svarbu turėti vieningą sistemą, kurioje visi darbuotojai žino, kas atsakingas už duomenų surinkimą ir analizavimą“.
Ilgas kelias tvarumo link
N. Kurganovė atskleidžia, kad kepykla 8-erius metus nuosekliai ėjo tvarumo keliu – įdiegė šilumos antrinio panaudojimo sistemą, įsirengė nuosavą saulės jėgainę, skatino inovacijas, ir tik pasirengę tvarumo strategiją, pradėjo ruošti tvarumo ataskaitą.
„Mes kreipėmės į tvarumo ekspertus, kurie strateginių sesijų metu padėjo išsigryninti tvarumo prioritetus. Mums buvo svarbu, kad ataskaitoje galėtume ne tik pristatyti jau atliktus darbus, bet ir prioritetines tvarumo kryptis, kuriose planuojame atitinkamus veiksmus.
Rengiant ataskaitą ir siekiant atliepti gerąją praktiką, būtina atskleisti daug veiklos sričių, kuriose daromas poveikis, įvertinti įvairias rizikas, įtraukti suinteresuotąsias šalis ir atlikti daug kitų žingsnių. Kartu tai ir atviras įsipareigojimas prisidėti prie darnaus vystymosi bei dalintis informacija apie pastangas įgyvendinti tvarumo principus“, – dalinasi N. Kurganovė.
„Biržų duonos“ marketingo ir tvarumo vadovė atkreipia dėmesį, kad svarbu, jog kiekvienas įmonės darbuotojas suprastų, kas iš tikrųjų slypi už populiarios „tvarumo“ sąvokos: „Juk tai ne vien įmonės įsipareigojimai, tai kartu ir rūpinimasis, kad pasaulis būtų geresnis ateities kartoms. Tada, kai darbuotojai supranta prasmę, daug paprasčiau juos motyvuoti bei įtraukti, o tvarumas neretai pradeda lydėti kiekviename žingsnyje.“