„PakMarkas“ yra viena iš produktų ženklinimo, inžinerinių pakavimo ir gamybos automatizavimo sprendimų lyderių Baltijos šalyse. „Biržų duona“ su šiuo partneriu koja kojon žengia jau trisdešimt metų, drauge kepyklos gaminiams ieško pakuočių, ženklinimo būdų, taip pat kuo draugiškesnių aplinkai idėjų. Nuolat dalijamės inovacijomis, kurios pirmiausia susijusios su abiejų puoselėjama vertybe – tvarumu. Vieningai sutariame, kad dirbdami kasdien keliame vienas kito reikalavimų karteles, tad ši draugystė augina ir plečia mūsų veiklos galimybių ribas.

Nuo ko prasidėjo „PakMarko“ istorija?

Dabartinis „PakMarko“ generalinis direktorius Linas Čereška mums pasakoja, kad Lietuvos rinkai pasiūlyti naujų pakavimo sprendimų 1994 metais sumanė inžinerijos studentas Virginijus Gumbaragis. Užsidegęs šia verslo idėja, drauge su bendraminčiais jis įkūrė įmonę pavadinimu „Pakmarkas“.

„Pirmoji įmonės stotelė buvo nedidelis daugiaaukščio namo butas, kuriame pastatė įrenginį, gaminantį spalvotas lipnias etiketes. Netrukus veikla įsibėgėjo ir „PakMarkas“ persikėlė į gamyklines patalpas“, – apie įmonės pradžią pasakoja L. Čereška.

Įsikūrusi didesnėse patalpose įmonė pamažu investavo į modernius įrenginius ir viena pirmųjų Baltijos šalyse pradėjo spausdinti ant plėvelių, dar kitaip vadinamų lanksčiomis pakuotėmis. Taip pat specializavosi gaminti apsitraukiančias etiketes, vienas pirmųjų tokių projektų buvo pieno gėrimo pakuotė „Miau“, kuriai etiketes spausdina iki šiol.

Na, o 2024 metais 30-metį minėsiančio „PakMarko“ veiklos apima tris dideles sritis: etikečių, lanksčių pakuočių spausdinimą; prekybos pakavimą ir ženklinimą įrenginiais bei pakavimo-pilstymo linijų projektavimą, montavimą ir techninę priežiūrą; prekybą pavaromis ir automatizavimo elementais. Veikla vykdoma ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijos bei Vokietijos filialuose.

Kaip keičiasi reikalavimai pakuotėms?

Kaip ir daugelį kitų verslo aspektų, pakavimo rinkos tendencijas formuoja kintanti klientų pirkimo patirtis, vertybės ir tikslai. L. Čereška pasakoja, kad kelerius metus auga susidomėjimas tvariomis pakuotėmis.

„Daugėja klientų, vertinančių ne tik funkcionalumą, bet ir anglies dioksido pėdsaką. Jie teiraujasi, kiek procentų žaliavoms naudojamų medžiagų galima perdirbti, pabrėžia žaliąją energiją, girdime poreikį keisti kombinuotų pakuočių sudėtį į monomerinę“, – pokyčius vardija įmonės „PakMarkas“ vadovas.

Jiems įgyvendinti partneriai turi nemažai sprendimų: vandenyje tirpstančių etikečių; etikečių iš perdirbtų žaliavų; spaudą ant plonesnių mažiau plastiko turinčių plėvelių; plėvelių, kurių sudėtyje yra dalis perdirbto plastiko, ir kt. L. Čereška priduria, kad keičiasi ir užsakymo apimtys – įmonės atsakingai renkasi ne tik pakuotės sudėtį, bet ir kiekį.

„Klientai užsako dažniau, tačiau nedideliais kiekiais. Mažesnius užsakymus pateikia ne tik jaunos bendrovės, ieškančios naujų rinkų, plečiančios prekių krepšelį ar naujus produktus, bet ir dideli gamintojai. Pasiteisina praktika gaminti nedidelėmis partijomis, o pakuotes spausdinti skaitmeninėmis technologijomis. Įmonės vis labiau linksta personalizuoti produktus skirtingomis etiketėmis, todėl dideli užsakymai skaidomi į mažesnius“, – paaiškina L. Čereška.

Atsižvelgdamas į individualias klientų situacijas, „PakMarkas“ investuoja į skaitmeninę spaudą, kuri suteikia gana plačių galimybių, leidžia etiketes gaminti greitai ir mažesniais kiekiais. Be to, šiemet pristatė naujieną – skaitmeninę individualių etikečių užsakymo platformą „Mark24.lt“, kurioje smulkias ir vidutines lipnias etiketes bet kuriuo paros metu klientai galės užsisakyti elektroniniu būdu.

Kaip kurti tvaresnę ateitį?

„PakMarkas“ klientus neseniai pasitiko su inovacija – spauda ant aukšto barjeringumo (ilgiau produkto kokybę išlaikančios) vienalytės (monomerinės) plėvelės, iš kurios formuojamos pastatomos „Doy pack“ tipo pakuotės. Tai – pastatomi, perdirbami, nepralaidūs deguoniui, atsparūs temperatūrai plastikiniai maišeliai maistui.

„Džiugu, kad yra pažangių įmonių, greitai ir lanksčiai reaguojančių į vartotojų lūkesčius ir aplinkosaugos problemas. Jau kurį laiką produktams pakuoti gaminame ir monomerines medžiagas, naudojame bekvapius itin mažos migracijos nesolventinius dažus ir specialius lakus. Tarp šių klientų esate ir jūs, „Biržų duona“, – pakuočių užkulisiais dalijasi „PakMarko“ generalinis direktorius.

Partneriai kepyklos gaminiams neseniai pristatė naują prekių ženklinimo idėją – juosiančias etiketes (angl. band-all). Marketingo vadovės N. Kurganovės teigimu, šis pasiūlymas ir sprendimas jį įgyvendinti turi ne vieną pranašumą.

„Juosiančios etiketės ne tik kelia darbo našumą, nes jų nebereikia klijuoti rankomis, bet ir atveria naujų dizaino galimybių. Kadangi jos visada vienodai, tvarkingai apjuosia produktą, didėja dizaino plotas, palyginti su lipduku, ir saugiau transportuoti, – privalumus vardija marketingo vadovė ir priduria: – Be to, tai susiję su itin svarbia mūsų verslui tema – tvarumu. Tokia etiketė lengvai atplėšiama, gali būti išrūšiuota ir perdirbta. Be to, praktiška – mažiausias užsakymo kiekis nedidelis, tad galime būti ramūs, kad jei kuris nors produktas bus išimtas iš rinkos, pakuočių utilizuoti nereikės“, – paaiškina N. Kurganovė.

Tiesa, keisti pakuotes, jei tinka įrenginiui, nesudėtinga, tačiau prireikus atnaujinti, būtina numatyti ir investicijų poreikį. L. Čereškos teigimu, neužtenka parinkti produktų pakuotėms tinkamas naujas medžiagas – ilgalaikiam pokyčiui reikia laiko ir užsispyrimo, nes dažnai tenka keisti, modernizuoti ar perderinti pakavimo medžiagų įrangą. Apie tai kalba ir N. Kurganovė, sakydama, kad juosiančioms etiketėms įdiegti prireikė šiek tiek kantrybės.

Kelis kartus teko ir pergaminti pakuotes, ir keisti dizainą. Tačiau priimame tai kaip natūralų naujos įrangos atneštą procesą, juk retai pavyksta iš pirmo karto. Šiuo atveju paleisti naują dizainą nuo idėjos iki produkto lentynoje truko beveik 6 mėnesius“, – sako „Biržų duonos“ marketingo vadovė.

Tomis pačiomis vertybėmis grįstas bendradarbiavimas, anot „Biržų duonos“ ir „PakMarko“, atveria galimybių tvaresnei ateičiai kurti. Abipusis noras siekti kuo efektyvesnių tikslų, žinių ir informacijos dalijimasis padeda greičiau priimti sprendimus, naudingus ne tik įmonėms, bet ir aplinkai.

Kur dedamos gamybos atliekos?

Atliekų rūšiavimas – viena didžiausių ir svarbiausių atsakomybių. N. Kurganovė pasakoja, kad gamybos atliekų kontrolė prasideda planavimo etape – pirmiausia stengiamasi pakuočių užsakymus daryti pagal paklausą, todėl labai retai produktas klientų lentynas pasiekia iškart su galutine pakuote.

„Tik tada, kai jau esame tikri, kad produktas yra paklausus, kuriame pakuotės dizainą. Taip pat stengiamės neužsakyti itin didelių kiekių, nors suprantame, jog užsakyti keleriems metams į priekį finansiškai būtų naudingiau. Retai pakuotę tenka išvežti perdirbti“, – gerąja praktika dalijasi „Biržų duonos“ marketingo vadovė.

L. Čereška pasakoja, kad perdirbamas atliekas rūšiuoja ir perduoda teisėtiems atliekų tvarkytojams. Tiesa, iššūkių vis dar kyla su neperdirbamomis atliekomis, pavyzdžiui, iš kelių rūšių plėvelių pagamintų etikečių, dažų ar klijų, tačiau 2022 metais įmonei pavyko surasti bendrovę Lietuvoje, kuri rinko ir perdirbo būtent tokias atliekas. Per 4 mėnesius antriniam perdirbimui „PakMarkas“ atidavė 12 tonų neperdirbamų pakavimo atliekų.

Ideali gamtai įtakos neturinti pakuotė – misija neįmanoma?

Anot „PakMarkas“ generalinio direktoriaus, daug metų viso pasaulio mokslininkai ieško atsakymo į klausimą, kokia gi turėtų būti ideali pakuotė.

„Sutariama, kad pakuotės savybės turėtų būti panašios į medžio lapo – rudenį nukritę lapai maždaug per metus visiškai suyra, išsiskaido į organines ir neorganines medžiagas, kurias vėl sunaudoja kiti augalai. Iš žmonių sukurtų ir plačiai naudojamų medžiagų panašių savybių turi popierius. Manoma, kad dauguma popieriaus rūšių, patekusių į gamtines sąlygas, iki galo suyra maždaug per trejus metus. Tad popierinės pakuotės, tikima, yra vienos draugiškiausių gamtai“, – svarsto L. Čereška.

Nepaisant to, popierius kelia tam tikrų iššūkių – jis turi suteikti reikalingų savybių apsaugai nuo drėgmės, riebalų, kvapų migracijos, kartu išlaikyti suirimo galimybę natūraliomis gamtinėmis sąlygomis ir lengvai perdirbamo popieriaus savybes. Todėl viena iš alternatyvų, apie kurias kalba „PakMarkas“, yra bioskaidūs plastikai.

„Tai – kompostuojamos medžiagos, labai panašios į įprastas plastikines plėveles, bet pagamintos iš biologinės kilmės produktų, dažnai krakmolo pagrindu. Iš bioskaidžios medžiagos plėvelių pagamintos pakuotės, patekusios į gamtines sąlygas, per trumpą laiką suyra panašiai taip pat, kaip ir medžių lapai“, – pasakoja L. Čereška.

Kodėl ši medžiaga kol kas nepopuliari? Kaip teigia „PakMarko“ generalinis direktorius, nepaisant gerųjų greito suirimo savybių, yra nemažai ribojančių faktorių, tarp kurių – ne tik aukšta kaina.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad ir kokia lengvai suyranti būtų, panaudotos pakuotės negalima išmesti bet kur. Atliekos, tarp jų – ir pakuotės, turėtų būti rūšiuojamos ir surenkamos perdirbti, kompostuoti ar utilizuoti. Rūšiavimo ir perdirbimo sistemų vystymasis taipogi turi įtakos pakuočių rūšių paplitimui. Šiuo metu nei pasaulyje, nei Europoje, nei mūsų šalyje dar nesukurta vieninga atliekų rūšiavimo sistema. O tai turi įtakos sprendimui, iš kokių medžiagų gaminamos pakuotės. Svarbi ir edukacija, kaip turi būti rūšiuojamos ir tvarkomos panaudotos pakuotės“, – pastebėjimais dalijasi L. Čereška.

 

Primename, kad pakuočių rūšiavimo ypatumais pasidomėti ir kilusius klausimus išspręsti visada galite perskaitę rūšiavimo atmintinę.

Tvarumas yra viena pagrindinių „Biržų duonos“ vertybių, keliame aukštus reikalavimus ir jaučiame, kad „PakMarkas“ į mus įsiklauso. Todėl didelė dovana yra partneriai, kurie ne tik atsižvelgia į klientų poreikius, juda ta pačia kryptimi, bet ir žengdami koja kojon su inovacijomis ir naujausiomis žiniomis jomis pasidalija.

Pakuočių iššūkiai ir abipusės pastangos kurti tvaresnį rytojų: „PakMarkas“ ir „Biržų duona“ Pakuočių iššūkiai ir abipusės pastangos kurti tvaresnį rytojų: „PakMarkas“ ir „Biržų duona“ Pakuočių iššūkiai ir abipusės pastangos kurti tvaresnį rytojų: „PakMarkas“ ir „Biržų duona“ Pakuočių iššūkiai ir abipusės pastangos kurti tvaresnį rytojų: „PakMarkas“ ir „Biržų duona“